2018 m. kovo 20 d., antradienis


Mus jungia viena tėvynė ir viena gimtoji kalba


Kovo 9-11 dienomis Airijoje lankėsi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, kuri apie šio vizito tikslus ir jo rezultatus dalijasi su laikraščio “Lietuvis” skaitytojais.



– Kokias Lietuvos ir Airijos bendradarbiavimo perspektyvas mokslo srityje matote kaip perspektyviausias ir kurios galėtų gauti ES fnansavimą?


– Įvairios ES programos atveria plačias bendradarbiavimo galimybes, tačiau tam, kad jomis galima būtų pasinaudoti, reikia aktyvesnių Lietuvos ir Airijos mokslo ir studijų institucijų dvišalių kontaktų. Kita vertus, bendradarbiavimas tarp abiejų šalių mokslininkų, pasinaudojant ES egzistuojančiais programos instrumentais jau vyksta. Europos Komisijos duomenimis, 2017 metais Lietuvos ir Airijos institucijos buvo užmezgusios 75 partnerystes “Horizonto 2020” projektuose. Dvišalio bendradarbiavimo skatinimui, tikimės, kad pasitarnaus ir pirmasis Lietuvos-Airijos bendradarbiavimo simpoziumas “BRIDGE – 2018”, kuris vyks 2018 metų kovo mėnesį Airijoje. Lietuva taip pat turi ką pasiūlyti tyrėjams iš Airijos – tai Lietuvos mokslo tarybos administruojamos ES SF lėšomis fnansuojamos priemonės “Podoktorantūros stažuotės” ir “Projektų pritraukimas ir reintegracija”, pagal kurią į Lietuvą gali atvykti tyrėjai iš Airijos.

– Kaip vertinate galimybes plėsti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Airijos universitetų?

– Galimybės plėtoti bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Airijos universitetų kol kas dar nėra pilnai išnaudojamos, bet matome labai pozityvius poslinkius. Užmegzta partnerystė tarp seniausių Airijos ir Lietuvos universitetų. Trinity koledžo Medicinos mokyklos vadovas prof. Michael Gill vizito Vilniuje metu susitiko su Vilniaus universiteto rektoriumi prof. Artūru Žukausku, VU Medicinos fakulteto dekanu prof. Algirdu Utkumi, kitais Lietuvos mokslininkais. Vizito metu sutarta bendradarbiauti su VU Medicinos fakulteto genetinių ligų, senėjimo, uždegimų ir imunologijos, neuromokslų, medicininių prietaisų tyrimų, medicinos edukologijos ir kitose srityse. Dublin City University (DCU) yra užmezgęs ryšius su VU, KTU, žengti pirmieji žingsniai inicijuojant bendradarbiavimą su VGTU, VDU, Fizinių ir technologijos mokslų centru. DCU universiteto prezidentas rugsėjo mėnesį atvyks į Lietuvą. Vasario mėnesį su Korko miesto valdžios ir universiteto atstovais susitiko Vytauto Didžiojo (VDU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetų delegacijos. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Bendradarbiavimą pradės ir dviejų miestų švietimo institucijos – Kauno pedagogų kvalifkacijos centras ir Korko švietimo paramos centras. Vien tik šiemet Vytauto Didžiojo universitetas užmezgė ryšius su 4 Airijos aukštųjų mokyklų atstovais iš didžiausio Airijos universiteto University College Dublin (UCD) ir Taikomųjų mokslų koledžu Dubline, Korke su šio miesto universitetu bei Golvėjuje su Nacionalinio Airijos universiteto mokslininkais. University College Dublin (UCD) Žemės ūkio fakultetas bendradarbiauja su ASU. Airijos ambasadorius Lietuvoje yra pabrėžęs, kad airiai ypač vertina medicinos srities studijas Lietuvos universitetuose. Šiemet Lietuvoje pilnose studijose studijuoja 25 studentai iš Airijos – 24 iš jų studijuoja biomedicinos mokslus. Studijų galimybes Lietuvoje atrandančių studentų iš Airijos skaičius kasmet pamažu auga.

– Kokias problemas lig šiol Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) padėjo spręsti lietuviškoms mokykloms, veikiančioms Airijoje?

– Dažniausiai visos problemos sprendžiamos ir pagalba teikiama visų pasaulio lituanistinių mokyklų kontekste, neišskiriant vienos ar kitos šalies. Lituanistinių mokyklų mokytojams išreiškus susirūpinimą dėl jų pedagoginio stažo, kuris Lietuvoje nutrūksta jiems išvykus į užsienį, Švietimo ir mokslo ministro įsakymu buvo patvirtinta pedagoginio stažo įskaitymo tvarka, pagal kurią pedagoginis darbas lituanistinėje mokykloje įskaitomas į bendrą pedagoginį stažą Lietuvoje. Lituanistinės mokyklos taip pat išsakė problemą, kad joms trūksta mokymui skirtų vadovėlių, pratybų, kitų mokymo priemonių. 2016 metais ŠMM dovanojo apie 200 vnt. mokymo priemonių rinkinių Airijos lituanistinėms mokykloms. Šiais metais bus parengta „Rekomendacinė lietuvių kalbos mokymo programa“, skirta lituanistinėms mokykloms. Mokymo priemones lituanistinės mokyklos savo nuožiūra gali įsigyti per ŠMM fnansuojamus neformaliojo lituanistinio švietimo projektus. Airijoje esančioms mokyklėlėms per 2014-2017 metus mokymo priemonių (kartu su tautine atributika) įsigijimui buvo skirta beveik 70 tūkst. eurų.
Neformaliojo lituanistinio švietimo projektai fnansuoja mokytojų kvalifkacijos tobulinimąsi užsienyje, mokyklų  bendradarbiavimo projektus, vaikų stovyklas, mokinių pažintines-edukacines veiklas užsienyje ir Lietuvoje, mokymo priemonių įsigijimą, leidybą ir kt. Iš projektų nefinansuojamas ilgalaiko turto įsigijimas, patalpų nuoma, mokytojų atlyginimai. Airijos mokyklėlėms per 2014-2018 metus per neformaliojo lituanistinio švietimo projektus buvo skirta 128 tūkst. eurų. Lituanistinėms mokykloms Airijoje išreiškus pageidavimą pasitikrinti lietuvių kalbos pasiekimus standartizuotų testų pagalba, tai buvo įgyvendinta – dabar šių testų laikymas išplito ir kitose valstybėse. Parengtas ir Airijos švietimo departamentui perduotas Trumpasis lietuvių kalbos ir kultūros kursas (programa). 2018/2019 m. planuojamas pilotinis šio kurso taikymas 4-6 Airijos bendrojo ugdymo sistemos mokyklose Junior cycle (12-16 metų) pagal Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis. Airijos švietimo departamentui išsiųstas galutinis programos variantas su visais reikalingais priedais mokymui(si). Dėl pilotavimo galimybių su mokyklomis ryšių ieško LR ambasada Airijoje. Kuriama vieninga lietuvių kalbos testavimo sistema pagal Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenis (A1-C1 lygiai), leidžianti įvertinti lietuvių kalbos žinias 14-17 metų vaikams. Kol kas parengti A1-B2 lietuvių kalbos žinių nustatymo lygiai. Airijos lituanistinės mokyklos aktyviai įsijungė į lietuvių kalbos testavimo sistemos kūrimo darbus.

– Galbūt yra šalys, kurios galėtų būti pavyzdžiu Airijos lituanistinėms mokykloms?

– Pasaulyje veikia daugiau kaip du šimtai lituanistinių mokyklų, kurios irgi kreipiasi į ministeriją įvairiais ugdymo, aprūpinimo ir kitais veiklos klausimais. Be to, ministerijos kuruojamos sritys – užsienio lietuvių studijos Lietuvoje, lituanistikos (baltistikos) centrų pasaulio universitetuose plėtra bei sugrįžtančiųjų integravimasis į Lietuvos švietimo sistemą. Kiekviena šalis kuria savo lituanistinio švietimo modelį – Airijoje  gyvenantys lietuviai orientuojasi į naują lituanistinio švietimo modelį. Pasimokyti galėtų ir turėtų visi vieni iš kitų.

– Ar yra reglamentas, kuriuo vadovaujantis, turėtų vykti mokymo procesas užsienio šalyse esančiose lituanistinėse mokyklose?

– Kiekviena šalis pasirenka savo lituanistinio švietimo kelią. Savo veikla lietuviškos mokyklos yra labai įvairios – nuo savaitgalinių lituanistinių mokyklų, lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvų iki darželių, vaikų klubų bei meninės pakraipos mokyklų. Vienose iš jų ugdymo procesas vyksta kiekvieną savaitgalį, kitų mokiniai susirenka vieną ar du kartus per mėnesį. Vienos mokyklos vadovaujasi Lietuvos mokymo programomis, kitos turi savo šalies lituanistines programas ar vadovaujasi mokytojų sukurtomis individualiomis lituanistinio švietimo programomis. Džiaugiamės tokia lituanistinio švietimo formų įvairove, tačiau ji neleidžia  sukurti vieno reglamento, nustatančio ugdymo procesus. Pačios mokyklos pritaria nuomonei, kad vieningas jų veiklos reglamentas nebūtų veiksmingas.

– Airijoje egzistuoja lietuvių kalbos mokytojų stygiaus problema – ar ministerija gali padėti spręsti šį klausimą?

– Neretai mokytojas, dirbantis lituanistinėje mokykloje užsienyje, yra didelis savo darbo entuziastas, tačiau neturi reikiamos pedagogo kvalifkacijos. Dėl šios priežasties nuolat organizuojami mokytojų kvalifkacijos tobulinimo renginiai Lietuvoje ir užsienyje. Be to, ministerija sudaro galimybes Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų praktikoms užsienio lietuviškose mokyklose, lietuvių bendruomenėse ar baltistikos centruose. Į praktikas galima pasikviesti įvairių specialybių, tarp  jų ir lietuvių kalbos, studentus. Praktikos trukmė – 2-6 mėnesiai. Visus fnansinius įsipareigojimus prisiima Lietuva. Dar viena svarbi iniciatyva – 2017 m. pradėta įgyvendinti lietuviškose mokyklose dirbančių mokytojų lietuvių kalbos ir kultūros mėnesio trukmės kursų Lietuvoje programa. 2017 m. į šiuos kursus atvažiavo 20 mokytojų, šiemet užsirašė 27 mokytojai.

– Mūsų žiniomis, Airijos lituanistinių mokyklų mokytojai praktiškai negauna atlyginimo, dirba vedini tik entuziazmo ir patriotizmo savo šaliai  ir kalbai. Ar gali Lietuva jiems padėti?

– Dažniausiai lituanistinės mokyklos yra išlaikomos kraštų lietuvių bendruomenių, mokinių tėvelių, lietuvių fondų ar kitų rėmėjų lėšomis. Iš šių lėšų mokami atlyginimai mokytojams. Tačiau tikrai yra kraštų (lietuvių tremties vietose ir Lietuvos etninėse žemėse Baltarusijoje, Lenkijoje, Karaliaučiaus krašte), kuriuose ne savo pasirinkimu gyvenančių lietuvių vaikams ir tose mokyklėlėse dirbantiems mokytojams skiriama Lietuvos parama. ŠMM prioritetą skiria vykdomo lituanistinio švietimo kokybės gerinimui.

– Kas koordinuoja lituanistinių mokyklų vadovų, mokytojų dalyvavimą seminaruose, kursuose?

– Kadangi lituanistinių mokyklų pasaulyje, kaip jau minėjome, yra daugiau nei 200, o jose dirba daugiau nei 800 mokytojų, ministerija neturi galimybių pasikviesti mokytojų iš visų mokyklų. Todėl sudaromos kiekvienai šaliai kvotinės vietos,  atsižvelgiant į toje šalyje veikiančių lietuviškų mokyklų skaičių.  Apie kvotines vietas informuojami kraštų Švietimo tarybų pirmininkai ar kraštų lietuvių bendruomenių pirmininkai (jeigu nėra švietimo tarybų). Prašome, kad jie aptartų su lituanistinėmis mokyklomis deleguojamų mokytojų kandidatūras ir jas atsiųstų  ministerijai. Siekiame rotacijos principo ir to paties prašome iš kitų. Manytume, kad deleguojamas asmuo turėtų būti įpareigojamas pasidalinti gauta seminare informacija. Be to, visa seminarų medžiaga, jam pasibaigus, įkeliama į ministerijos internetinę svetainę ir yra visiems prieinama.

– Kokios pagalbos Airijos lituanistinės mokyklos gali tikėtis po šio Jūsų vizito?

– Ministerija siekia ir toliau sieks padėti lietuvių bendruomenėms ir lietuviškoms mokykloms išsaugoti tautinę kultūrą, gimtąją kalbą, palaikyti ir stiprinti ryšius su Lietuva. Ir dabar, ir ateityje skirsime didelį dėmesį ne tik Airijos lietuviškoms mokykloms, bet ir visoms, veikiančioms kituose kraštuose, nes jų dėka puoselėjama lietuvių kalba ir lietuviškos vertybės. Nesvarbu, kur mes begyventume, mus jungia viena tėvynė ir ta pati kalba.

– Dėkojame Jums už įdomų ir išsamų pokalbį.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą