“Ramybės Skveras” rengiasi sudrumsti Airijos lietuvių ramybę
“Ramybės Skveras” – viena iš pirmųjų lietuviško “Hard rock”
grupių, kuri sugebėjo pramušti sovietmečio “ledą”. Grupė savo koncertinę veiklą
pradėjo 1976 metais. Ji yra daugkartinė respublikos konkursų nugaletoja. Draudžiamose
Sovietų sąjungos diskotekose dalyvavo kaip šou grupė “Tutti Quanti”. 1986
metais, grodama tuo pačiu sąstatu, grupė pasivadino “Ramybės Skveras”. Pirmasis
sugrįžimo turo koncertas Lietuvoje pritraukė net 4 000 klausytojų!
Keturi iš vieno kiemo
„Grupės “Ramybės Skveras” fenomenas yra tas, kad “mes visi
keturi esam iš vieno kiemo, kuris taip ir vadinosi – “Ramybės skveras”. Jame
stovėjo trys namai, ir mes ten užaugom. Kaip Arnas Klivečka sakė, “esam iš
vienos smėlio dėžutės”, – pasakoja Viačeslavas Čerenkovas, “pareigingiausias iš
nepareigingiausių”, grupės “menedžeris” ir gitaristas. Septyneriais metais
jaunesnis jo brolis Robertas – įsimintinas vokalas, gitaristas ir mergaičių
širdis tirpdęs grupės veidas. Romualdas Juodeika – bosinė gitara. Ričardas
Švilpa – anot vieno interneto komentatoriaus, “Dievas ant būgnų.””
“Tutti Quanti”
V. Čerenkovas: “Išvykdamas tarnauti į laivyną, visą muzikinę
aparatūrą – na, tokią, bezdančią – buvau palikęs namie, mano jaunėlis brolis
gitarų nekentė. 1977 metais grįžau atostogų ir, pasirodė, kad kol manęs nebuvo,
jie ten “tusinosi” su mano instrumentais ir pradėjo groti. Sako, ateik
paklausyt. Paklausiau – o ten visiškas galvos skausmas! Liepiau, kad kai po
metų grįšiu, būtų normaliai išmokę groti. Tapau grupės, psivadinusios “Tutti
Quanti”, vadovu, o po pusės metų jau buvom respublikos laureatai – dvi
mergaitės smuikais grojo, aš su kostiumu, o bernai – dar su mokyklinėmis
uniformomis. Grojom roko stiliui aranžuotas dainas pagal “Led Zeppelin”, “Deep
Purple”, “Slade” “koverius”. Tais laikais gaudavom, aišku, ir velnių už tokį
muzikavimą. Mes abu su broliu – siuvėjai, tai sceninę aprangą visada patys
siūdavomės. Vis naują scenografiją sugalvodavom, tapydavom ant 100 kvadratinių
metrų popieriaus – laivus paskendusius, kaukoles, žuvis....”
Debiutas
“Karjerą, kaip ir visiems, nutraukė armija, – tęsia
pasakojimą V. Čerenkovas. – Bet 1986 metais atgimusi ir subrendusi grupė
keistai pažangioje to meto Kultūros ministerijoje gavo leidimą groti, patvirtino
savo “metalinę” programą ir “Ramybes Skveras” tapo Rajkoopsąjungos grupe, kuri
turėjo gerą studiją bei nuosavą baseiną, buvom įvertinti net 1987 metų “Debiutuose”,
kur metalas anaiptol nebuvo įprasta muzika. Pasirodėm ir Vilniaus roko klubo
atidaryme, ir “Lituanikoj”. Vilniečių “mafija” kėdainiškių į “Roko maršą”
nekvietė, bet grupė keliavo su biednuoju, “Ekologiniu” maršu.
Užguls ant sienų keturių.
Užguls dešimtmečių našta
Kasdien didėjančiu svoriu.
Ar atlaikys tie pamatai?
Žinai, jei nežinai – geriau.
Nugriauk tą sieną, kur statai.
Kaip sieną nežinia nugriaus.
Metalistai – ne metalistai?
V. Čerenkovas: “Palyginti su “Katedra”, mes nebuvom jokie
metalistai. Tiesiog tai buvo sunkusis, melodingas rokas, verčiantis susimąstyti.
Tekstus daugiausia rašė brolis, naudojom J. Mačiukevičiaus, A. Bernoto poeziją.
Parašęs dainą tada turėdavai važiuot pas Šaltenį ir poną Siurbį. O ponas
Siurbys buvo poetas, kuris dėl kiekvieno kablelio prisiknisdavo. Kita vertus,
tai buvo ir naudinga, nes į eterį mėšlo nenešė.”
Populiarumas
V. Čerenkovas: “Iki nepriklausomybės mes stadionuose
surinkdavom 4000 – 5000 žmonių... Darydavom šou, samdydavom pirotechnikus. Daug
draugų turėjom, kurie padėdavo sceną įrengti. Važiuodavom – pilnas autobusas:
ir apšvietėjai, ir muzikantai, ir gerbėjai. Patys pinigus skaičiavom, jokiems
kultūrnamiams pinigų neatiduodavom. Tada uždirbdavom kiekvienas po 100 rublių
už koncertą (aš tuo metu panašiai kaip architektas gaudavau), o koncertai per dieną
dažnai ir du būdavo (kokiam Vilkaviškyje – net ir trys). Žodžiu, dirbom darbą,
– prisimena Viačeslavas. – .Kartą Šėtoj turėjom koncertuoti, bilietai išpirkti,
o mes sėdim Kėdainiuose – autobusas neatvažiuoja, sugedo, žmonės laukia, o mes
nežinom, kaip tą aparatūrą nusigabent. “Ant durniaus” skambinu į miliciją
(dabar policija), sakau, čia “Ramybės Skveras”, gal galit padėt? Sako, turim
čia tokią “trezvilką” (toks grotuotas sunkvežimis). Atvažiuojam į Šėtą valandą
pavėlavę, visi žiūri, kas čia per būda atvažiuoja, bet subėgo, padėjo nešti
aparatūrą, pradėjom koncertą, išgriuvo dalis lubų... Na, tokia firminė diena
buvo. Paskui mus iš ten su ta “trezvilka” ir išgabeno.
Gastrolės
V. Čerenkovas: “O Breste (Baltarusijoje) grojom festivalyje.
Kultūros ministerija mus siuntė atstovauti Lietuvai, gavom net komandiruotpinigių.
Mes visi keturi apsirengę kaip metaliūgos: lenciūgai, kniedės... O tam Breste
tokių gyvenime nematę, visi akis išpūtę, pirštais rodo. Vaikštom, architektūrą
apžiūrinėjam ir staiga kažkas lietuviškai: “Žiūrėkit, kokie eina, kaip
apsirengę, Lietuvoj tokių nėra...” Aš ir drėbtelėjau atgal juokdamasis: “Ką
nėra, ką nėra, kad kaip prišikta!”
“Grįžulo ratai”
“Jaunimo estradai” pirmąkart renkant geriausias metų dainas
(1987 metai, kuomet triumfavo “Kalėdinė eglutė”), 10- oje vietoje buvo “Ramybes
Skveras” su šiandien iki ašarų pritrenkiančiu metaliniu gabalu “Grįžulo ratai”
(jį lengvai galima rasti Youtube). Nesunku patikėti, kad tuo metu kėdainiškiai
muzikantus ant rankų nešiodavo.
V. Čerenkovas: “Gėrėm mes tą vakarą konjaką ir kažkaip
užmiršom, kad mums reikia pirmiems groti (nes nuo dešimtos koncertas prasideda).
Pašokom, išsikvietėm taksi, taksistas pasibaisėjo: “Aš jūsų šešių nevešiu!”
Sakom: “Taigi mes – “Ramybės Skveras”. Viens du, ir sulipam. Atvažiojam 10
minučių iki koncerto. Prie durų Kazimieras Šiaulys nervuojasi baisiausiai. Visi
puola mus grimuot, man plaukus lipdo, lipdo ir vis tiek klipe jie plaikstosi
pirmyn-atgal. Mes ten vieninteliai grojom gyvai, nors, aišku, tokioj būsenoj
tai nebuvo tobulas pasirodymas...”
Permainos
1989 metais iš grupės buvo likę tik broliai Čerenkovai,
tačiau, susiradę naujus narius, jie vėl koncertavo nepakeitę pavadinimo.
Naujieji nariai atvyko net iš Kijevo. Vyko rimtas darbas – po 9 valandas per
dieną. Galvota apie užsienį. Ruoštasi Budapešte išleisti plokštelę, pasirašyta
sutartis. Dainos pradėtos kurti anglų kalba, o stilius tapo eklektiškesnis, su
džiazroko, artroko, fusion elementais. Tačiau ne viskas išejo taip, kaip buvo planuota.
Šiandien “Ramybes Skveras” yra net labai nepamiršta Lietuvos
roko grupė, dėl kurios vienintelio lengvai pasiekiamo vaizdo klipo alpėja
jaunimas: “Nė vienas dabartinis rokeris taip gerai “nepavaro” kaip tie”; “ Kas
sena – neišblėsta niekada!”; “Tikri “Iron Maiden”; “DD – tas dešiniausias,
praplikęs, kiečiausias; “Ale, kaip tarkuoja! Kapoja”; “Kultas”; “Ir kaip
lietuviams visokios “yvos” nenusibosta. Šita muzika tikrai lygis”; “Paminklą
reikia statyt jiems.”
Netikite? Ateikite pasiklausyti!
Grupės koncertas vyks šių metų balandžio 22 dieną, adresu:
South Quarter, Airside Retail Park, CrowsCastle, Swords, Co.
Dublin.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą