Breksitas

Paskutinius keletą mėnesių buvo daug diskutuota apie Breksitą – bet kas yra Breksitas?

2016 birželio 23d. Didžioji Britanija surengė  patariamąjį piliečių referendumą, kad nustatytų ar piliečiai nori palikti ES, ar palaiko nesenai aptartą susitarimą tarp jų ir ES. Sprendimas palikti ES turėjo daug pasekmių – įskaitant galimybę, kad bus surengtas referendumas dėl Škotijos nepriklausomybės ir pietinės bei šiaurinės Airijos sujungimo, taipogi tarptautinio verslo ir kompanijų praradimo Didžiojoje Britanijoje.

Išėjimo iš ES procedūra yra nurodyta ES sutarties 50-ajame straipsnyje. Šis procesas gali prasidėti tik tada, tai Britanija užpildys paraišką palikti ES. Tada prasidės derybos su ES institucijomis kur galiausiai Europos Taryba priims sprendimą pradėti derybas ir nurodys derybų komandą. Bet koks susitarimas turi būti nubalsuotas Europos Tarybos ir priimtas Europos Parlamento. Britanija negali dalyvauti derybose, nes Vokietija teisėtai tai uždraudė. Taip pat verta paminėti, kad jei nebus priimta jokio sprendimo per 2 metus, Britanija bus laikoma trečiąja šalimi be galimybes naudotis bendraESrinka.

Viena iš didžiausių problemų, kurios neįvertino   referendumo dėl išstojimo iš ES organizatoriai, yra ta, kad priėjimas prie bendros rinkos ne ES narėms bus toks pat kaip ir šalims-narėms. Tai reiškia, kad reiks mokėti įmokas į ES biudžetą ir laikytis ES įstatymų. Pavyzdžiui Norvegija turi priėjimą prie bendros rinkos, bet turi laikytis  visų ES įstatymų (bet neturi galimybės jų kurti, kaip galėjo Didžioji Britanija). Todėl  britų problemos, susijusios su migracija, tęsis, nes jie negalės pasisakyti dėl migracijos įstatymų ir  turės laikytis ES įstatymų (kitaip praras galimybę  prekiauti ES šalyse, kas sukeltų didelę recesiją). Labai tikėtina, kad per ateinančius kelis mėnesius įvyks kitas referendumas, kai bus matomosbreksito pasekmės  ir finansiniai interesai nugalės nepasitenkinimą vyriausybe.