2015 m. rugsėjo 8 d., antradienis

Mes didžiuojamės Feliksu Vaitkumi !



Laimės taisyklė: Kažką daryti, kažka mylėti,  kažko tikėtis  /Immanuel  Kant. 1724-1804 m.m./


Kiekvienas   žmogus  gimdamas  atsineša  ir gebėjimą  tapti  nugalėtoju. Prisipažinkime tyliai savo  širdyse, visi  mes  norime būti  geriausiais kurioje  nors  srityje. Jau  maži  berniukai svajoja apie  padangių skrydžius taip aukštai, taip toli, kaip niekas kitas dar nesugebėjo pakilti. O  ir  pavyzdžių  turime.  Didžiuojamės sparnuotais  lietuviais  Darium  ir  Girėnu. Gatves, stadionus    vardais  pavadiname. Krikštijame vaikus, suteikdami  tokius  tvirtus, skambius  vardus. Tik ne visus didvyrius vienodai  dažnai prisimename. Na, ir senos žinios ne visada domina. Ak! Tiesiog nėra  laiko, o ir rūpesčių  visa  jūra! Nieko nuostabaus. Ir  visai  suprantama. Todėl turiu vilties, jog  neįsižeisite, jei  bus prisimintas dar vienas  sparnuotas lietuvis didžiavyris Feliksas  Vaitkus. Tai  jis  1935 m. pakartojo  Dariaus  ir  Girėno skrydi  per Atlanto Vandenyną  vienmotoriu  lėktuvu  “Lituanica II “ taip  įvykdydamas    priesaką “jei mes neperskrisime  Atlanto  ir žūsime, tegu  ji  perskrenda  kiti “.                                                                                                         
Šiemet, rugsėjo  mėnesį sukanka  80 metų nuo šio  skrydžio, skirto  Steponui  Dariui  ir  Stasiui  Girėnui pagerbti, bei  Lietuvos  vardui  garsinti. Tačiau šis lietuvis  lakūnas kažkodėl  netapo  legenda, nors  skrido virs Atlanto vienui vienas tik su Lietuvos vardu širdyje.
Truputis  faktu. Gimė 1907 m. birželio 20 d. Čikagoje. Tėvas kilęs iš Lukošaičių kaimo (Gruzdžių seniūnija), motina Marija Stankevičiūtė gimusi Mokėsi Čikagos universitete, Kalifornijos aviacijos mokykloje, kur baigė aviacijos kursus.
Tarnavo JAV KOP. 1931 m. išleistas į atsargą. Tais pačiais metais įsteigė aviacijos mokyklą Viskonsino valstijoje. Vedė „Kohler“ korporacijos inžinieriaus, aviacijos entuziasto Antono Brotz dukterį Martą.
1935 m. rugsėjo 21–22 d. lėktuvu Lockheed L-5B Vega (pavadintu Lituanica II) pakartojo Dariaus ir Girėno skrydį per Atlanto vandenyną. Pakilo iš Niujorko (Floyd Bennet Field aerodromas), nutūpė Ballinrobo rajone (Airija), nors buvo numatyta nusileisti Kaune. Skrydžio trukmė apie 21 val. 30 min., nuskrista apie 5100 kilometrų.
Po skrydžio aplankė Lietuvą, kur buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo III laipsnio ordinu. Aplankė tėvo tėviškę. Lapkričio 7 d. išvyko į Prancūziją, o iš ten laivu į JAV.
1935m. skrydžiams  buvo labiau nepalankus orai. Tais metais tai buvo  vienintelis lakūnas, perskridęs Atlantą. Jis  įtrauktas į Airijos  to regiono mokyklų  programas. Čia –jis  legenda. Kiekvienais  metais airiai prie Ballinrobo miestelio ruošia  šventes, skrydžiui atminti. Jau 10 metų lietuviai,gyvenantys Airijoje, prisijungia, dalyvauja, organizuoja  tradiciniu tapusį sąskrydį. Nepasididžiuoja  ir oficialūs asmenys.
Buvo kilusi padykusi  mintis. Lietuvoje artėja Seimo rinkimai. Gal kas ištrauks  šia “laimingą kortą” iš rankovės? Buvo siūloma 2015 m. paskelbti Felikso Vaitkaus metais.  Matyt, atsirado  svarbesniu  įvykių, didesniu didvyriu. Nepaskelbė.                                                                                                                                                 
Be abejo, žinome ir  daugiau  gerų norų. 2006 m. Kauno  savivaldybė  lėktuvo  nusileidimo  vietoje  įrenge  paminklinę  lentą  bei  įsipareigojo vietoje  jos  pastatyti  paminklą.  Ar buvo  pastatytas? Deja..      



2010 m. rugsėjo 24-26 d. d. vyko, jau tapęs tradiciniu, lietuvių sąskrydis Ballinrobe. Pakyli  nuotaika, daugybe  svečių. Lakūno F. Vaitkaus skrydžio 75-ečio proga Airijos lietuviams sveikinimo laiškus atsiuntė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. Susirinkusius tautiečius ir airius pasveikino Lietuvos ambasadorius Airijoje Vidmantas Purlys, o Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorius Arvydas Daunoravičius įteikė padėkos raštus ir atminimo medalius.
„Feliksas Vaitkus yra Lietuvos didvyris, o Balinrobo miestelis tapo Lietuvos istorijos dalimi, kai šis lakūnas nusileido čia. Neabejoju, kad bendradarbiavimas tarp Ballinrobo miestelio, Mėjo apskrities ir Lietuvos ir toliau plėtosis“, – įsitikinęs Mėjo apskrities tarybos pirmininkas Michael‘is Burke.
Apsilankius prie F. Vaitkaus skrydžiui atminti pastatyto laikino žymeklio skambėjo ne tik sveikinimo kalbos, danguje sklandė lėktuvas, bet nuskambėjo ir rimti ketinimai pagaliau pastatyti paminklą.
„Airijos lietuvių bendruomenė nutarė ilgiau nelaukti, kol galbūt kada nors pažadai bus ištesėti. Jau kitą mėnesį  pradėsime lėšų rinkimo vajų. Organizuosime įvairius renginius, skelbsime sąskaitos numerį ir raginsime po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius aukoti paminklo statybai“, – sakė Airijos lietuvių bendruomenės administracijos direktorius A. Teišerskis.
Jis įsitikinęs, kad palaikančiųjų šią iniciatyvą atsiras ne tik Airijoje, mat F. Vaitkus savo skrydį skyrė visų tautiečių garbei ir visiems pasaulio lietuviams.
Vajus  buvo. Pinigus ir aš siunčiau į sąskaitą. Deja, paminklas ir  vėl pranyko, kaip  sapnas neišsipildęs.
Nenusiminkite  brangieji, bus paminklas. Jau  yra! Rugsėjo 26-27d.d. Atidengsime. Nereikėjo nei nurodymų, nei nutarimų, nors juos ir bandė kai kas barstyti. Tiesiog  užteko susitelkimo, fizinio darbo ir, žinoma, lėšų, kurias šiam jubiliejui skyrė  dar taip neseniai  įsikūręs Lietuvių tarptautinis heraldikos fondas.
Kas gi jie tokie? Tai tiesiog iniciatyvus lietuviai, gyvenantys  Airijoje ir mylintys Lietuvą. Nenurašykit dar mūsų, gyvenančių svetur, bet prisidedančių prie  Lietuvos  garsinimo. Susipažinkit :
Lietuvių tarptautinis heraldikos fondas, šiuo metu vykdantis  projektą “Aš didžiuojuosi”, skirtą  mūsų istorinės  vėliavos žygiui aplink pasaulį. Lietuviškas Vytis apkeliaus visus kontinentus, aplankydamas lietuviu  bendruomenes. Prisijunkite prie  mūsų  www.facebook.com/ asdidziuojuosi/.

O štai taip gimė  paminklas Feliksui Vaitkui. Tyliai ir be pompastikos.

1.Vyrai  ruošia  vietą  paminklui  savo  rankomis.

2. Šarūnas Gimbutis tapo ir gamina stendus festivaliui.

3. Felikso Vaitkaus portretas paminklinei lentai. Autorius  Šarūnas Gimbutis.

Neabejojame, kad vėl  bus  graži  šventė  Ballinrobe, kad  bus  daug  sveikinimų. Jau bus ir paminklas, prie kurio nesigėdinsime, jog liko  pamirštas  iškilus lietuvis, nors  gimęs  ne Lietuvoje, tačiau Lietuvos vardą ant  sparnų skraidinęs per atšiaurų  Atlantą.

J.G. Pelėda

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą