Susitaikykim su Dievu

Girdėjau vieną juokingą atsitikimą... Tikriausiai taip ir buvo.

Vienas žymus roko dainininkas, iškilmingos progos dieną, atliko Lietuvos himną. Įsijautęs jis tęsė - "ir šviesa, ir tamsa mus žingsnius telydi"...

Po oficialiosios dalies, kažkas priėjęs jam apie tai pasakė panašiai taip: "ar pastebėjai, kad sumaišei himno žodžius... tu dainavai ir šviesa, ir tamsa...o juk turėtų būti ir šviesa, ir tiesa mus žingsnius telydi"... Tačiau atlikėjas visiškai dėl to nesusijaudino...

Atsitikimas gal ir juokingas, tačiau norėčiau kai ką pastebėti. Mes galime išmokti mintinai visą Lietuvos himną ir daugelį kitų iškilmingų giesmių, tačiau tai dar nereiškia, kad mes tokie ir esame. Daugelio mūsų širdyse yra ir šviesos ir tamsos mišinys, kuris anksčiau ar vėliau išeina į paviršių. Gal būt mes galime kurį laiką tai slėpti nuo visuomenės ar artimųjų, tačiau faktas išlieka faktu, tamsa ir toliau nori mus kontroliuoti ir vesti. Tačiau taip neturi būti. Mums reikia eiti iš tamsos į šviesą, iš melo į tiesą, jei iš tikro norime būti laisvi.

Tik tiesa gali išvesti į laisvę, tik tikroji tiesa gali mus išlaisvinti iš tos tamsos, kurioje mes pasiklydome ar esame. Mes turime siekti tiesos ir mylėti ją. O jai nėra tiesos, bet melas, apkalbos, šmeištas, ginčai..,užgaidos, karai,.. tikrai laikas atsibusti ir keltis iš tamsaus miego. "Todėl sakoma: "Pabusk, kuris miegi,  kelkis iš numirusių, ir apšvies tave Kristus." (Ef 5, 14)

Kai Dievas kūrė dangų ir žemę, Jis tarė:" „Tebūna šviesa!" Ir šviesa pasirodė" (Pr 1, 3).

Vėliau Dievas kalbėjo Savo žodį per pranašus. "Jūs gerai darote, laikydamiesi jo tarsi žiburio, šviečiančio tamsioje vietoje, kol išauš diena ir jūsų širdyse užtekės aušrinė" (2 Pet 1, 19). O "dabar dienų pabaigoje jis prabilo į mus per Sūnų, kurį paskyrė visatos paveldėtoju ir per kurį sutvėrė pasaulius" (Heb 1, 2).

Jėzus Kristus, gyvojo Dievo Sūnus atėjo į pasaulį, kad nei vienas iš mūsų nebeliktume tamsoje. Dievas žino mūsų tamsą, Jis mūsų nepasmerkė, bet priešingai, dar daug anksčiau negu mes atėjome į pasaulį, Jėzus mirė už mus visus. Jis praliejo Savo kraują už mūsų nuodėmes, sumokėjo pilną kainą už mūsų kaltes, mūsų maištą ir mirė vietoje mūsų. Tačiau garbė Dievui - Jis prisikėlė iš mirties trečią dieną, kad tu ir aš, amžių pabaigoje ar prieš pat mirtį, ar tiesiog dabar, išgirstume šią džiugią žinią. Kad patikėtume Dievu, kuris nenori, kad mes pražūtume ir numirtume savo nuodėmėse, taip ir nesusitaikę su Juo. Juk kaina jau sumokėta, bausmė atlikta, nuodėmė išpirkta ir dangus ir žemė gieda Jo garbei, ir šlovina per amžius gyvąjį ir šventąjį mūsų Dievą ir Gelbėtoją Kristų Jėzų.

Diždžiausios tragedijos, kurios ateina į mūsų gyvenimą ateina iš tamsos, kuri į mūsų širdis įeina per nuodėmę ir nuodėmingą, egoistišką prigimtį.

Daugelis šiandien įdėmiai seka kas vyksta pasaulyje, aiškinasi kas teisūs, kas kalti. O taip, visada atrsasime kaltų. Juk ir Šventas Raštas moko mus, "visi nusidėjo ir stokoja Dievo garbės"(Rom 23) Tai tinka ir ąsmeniui ir valstybėms.

Žvelgdamas į šiuolaikininio pasaulio politinius, ekonominius ir relignius konfliktus norėčiau pasakyti tai, kas gal būt kam nors ir skambės keistai, tačiau: nors kiekvienas atsakys už savo nusikaltimus - iš esmės kalta ne Rusija ar Ukraina, ne Amerika, ar Europos Sąjunga, ne Izraelis ar Arabų šalys, ar jų vadovai. Visa žmonija turi vieną bendrą priešą, kuris mėgsta veikti tamsoje ir būti nepastebėtas, ar neįvardintas. Tie konfliktai, kuriuos šiandien stebime pasaulyje, atėjo iš nuodėmės autoriaus Šėtono, kuris yra melagis ir žudikas. Jėzus kalbėjo tiesiai tiems, kurie norėjo Jį nužudyti:

 "Jūsų tėvas - velnias, ir jūs pasišovę tenkinti jo užgaidas. Jis nuo pat pradžios buvo galvažudys ir niekuomet nesilaikė tiesos, jame ir nėra buvę tiesos. Skleisdamas melą, jis kalba, kas jam sava, nes jis melagis ir melo tėvas" (Jn 8, 44).

Jei žmonės meluoja ir žudo, kas jų tėvas?..

Jei mes sliapiamės tamsoje ir neiname į šviesą, tai melo tėvas gali užvaldyti ir mus. "O jai mes vaikštome šviesoje, kaip ir Jis yra šviesoje, mes bendraujame vieni su kitais ir Jo Sūnaus Jėzaus kraujas mus apvalo mus nuo visų nuodėmių" (1 Jn 1, 7)

  Evangelija gali išgelbėti ir išlaisvinti kiekvieną, nesvarbu, kokioje apgaulėje ar surišime jis bebūtų.

Apaštalas Paulius kalba apie tikėjimą, ateinantį iš klausymo, per Evangelijos žodį ir užduota klausimą, "argi jie negirdėjo?! Kaipgi ne! Po visą žemę pasklido jų garsas, iki pasaulio pakraščių - jų žodžiai" (Rom 10, 18).

 "O visa tai iš Dievo, kuris mus per Kristų sutaikino su savimi ir davė mums sutaikinimo tarnystę. Juk tai Dievas Kristuje sutaikino su savimi pasaulį, nebeįskaito žmonėms nusikaltimų ir patikėjo mums sutaikinimo žinią. Taigi Kristaus vietoj einame pasiuntinių pareigas, tarsi pats Dievas ragintų per mus. Kristaus vardu maldaujame: "Susitaikinkite su Dievu!" Tą, kuris nepažino nuodėmės, jis dėl mūsų pavertė nuodėme, kad mes jame taptume Dievo teisumu" (2 Kor 5, 18-21).

 Nes "Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas juk nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas. Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki Dievo viengimio Sūnaus."

Mano drauge, kol dar nevėlu, susitaikykim su Dievu.

"Juk kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas" (Rom 10, 13).

Pastorius

Gintautas Tautkus