Jie išvarinės demonus

    Šiuo metu jau išversta ir ruošiama leidimui Dereko Princo knyga "Jie išvarinės demonus" Tikimės, kad ne už ilgo ją bus galima įsigyti.

    Demonai - kas tai? Kaip jie įeina į žmonių gyvenimus? Ar Krikščionims gali reikėti išlaisvinimo nuo demonų? Tai praktiška, bibliškai pagrįsta knyga, kurioje atsakomi tie ir daugelis kitokių svarbių klausimų. Jei jūs kovojate su problemomis, kurios rodos niekaip nepasibaigia, ar niekada nepagalvojote, kad tai galėtų būti dėl demonų veiklos?     

  Šiame straipsnyje noriu šiek tiek supažindinti su knyga, pateikdamas iš jos trumpą ištrauką.    

"Vieną šeštadienį, man paskambino Erikas Vadsonas, charizmatinis Baptistų pastorius, kurį šiek tiek pažinojau.

    "Aš čia turiu moterį", pasakė jis, "kuri buvo pakrikštyta Šventojoje Dvasioje. Tačiau jai reikia išlaisvinimo iš piktųjų dvasių."

    Aš niekad negirdėjau prieš tai, kad taip kalbėtų Baptistų pastorius. Ką jis pasakė toliau, buvo dar labiau netikėta.

    "Viešpats man parodė, kad tu ir tavo žmona turite būti instrumentai jos išlaisvinimui", jis tęsė."Ir tai turi įvykti šiandien".

    Aš buvau netikėtai priblokštas. Aš tikrai nebuvau nusiteikęs, kad kas nors darytų tokius sprendimus už mane. Todėl aš kvėptelėjau trumpą maldą: Viešpatie, ar tai iš Tavęs? Ar tikrai Tu nori, kad daryčiau, ką jis sako?

    Mano nuostabai, pajutau, kad Viešpats atsakė, Taip, tai iš Manęs. "Gerai," atsakiau pastoriui. "Atvesk moterį".

    Kol Lidija ir aš laukėme atvykstant Pastoriaus Vadsono ir moters, mus netikėtai nustębino Džono ir Šeri vizitas. Tai Presbiterionų pora, kurie buvo ką tik pakrikštyti Šventoje Dvasioje. Mes jiems pasakėme apie vizitorius, kurių laukėme ir pakvietėme juos pasilikti ir melstis.

    Paskui atvyko Erikas Vadsonas su šviesiaplauke, mėlynų akių moterimi, kurią jis pristatė kaip Misis Estera Henderson. Aš ją atidžiai peržvelgiau, ieškodamas kokio nors išorinio patvirtinimo dėl jos keistos dvasinės būsenos - laukinio žvilgsnio akyse, gal būt metalinio skambėjimo jos balse. Tačiau ji atrodė, kaip visiškai normali, vidurinės klasės Amerikietė, namų šeimininkė, kažkur apie trisdešimties metų. Ji neatrodė nervuota ar išsigandusi.

    Pastorius Vadsonas greitai ėmėsi reikalo. Jis pasodino Esterą į kėdę ir paaiškino, "Ji gavo išlaisvinimą nuo nikotino demono, bet dar yra daugiau."

    Klausydamas, ką jis sako, nuspredžiau pasilikti neutraliu, kol Viešpats man suteiks kokį aiškumą ar kryptį.

    Pastorius atsistojo priešais Esterą ir garsiai pasakė, "Jūs piktosios dvasios, aš įsakau jums išeiti iš Esteros!"

    Nors nebuvo jokio atsako, jo balsas vis stiprėjo ir jis kartojo tuos pačius žodžius: "Įsakau jums išeiti!"

    Vis nieko nevyko.

    "Žinau, kad jūs čia," tęsė pastorius,"ir aš įsakau jums išeiti Jėzaus vardu!"

    Tuo momentu, kai jis paminėjo Jėzaus vardą, Esteroje pasimatė aiški reakcija. Aš atidžiai stebėjau, kaip pasikeitė jos veido išraiška. Atrodė, lyg kitas asmuo kilo į paviršių. Geltonas, sulfitinis švytėjimas pasirodė centre abiejų akies obuolių. Aš žinojau, kad viduje šios įprastai atrodančios Baptistės, namų šeimininkės, buvo kita jėga.

    Erikas Vadsonas toliau stovėjo ir šaukė ant - nesvarbu kas ten bebūtų. Akivaizdžiai jis jautė, kad šaukimas jam davė daugiau valdžios. Tačiau po kiek laiko, matant, kad nesulaukia progreso, jis klausiamai pažvelgė į mane.

    Aš mąsčiau apie tai, prisimindamas Jėzaus metodus. Todėl aš atistojau priešais Esterą ir pasakiau kažką panašiai taip: "Dabar, piktoji dvasia, kuri esi moteryje, aš kalbu tau, ne moteriai. Koks tavo vardas? Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu įsakau tau atsakyk man."

    Atsakymas atėjo iš karto - tik vienas skiemuo (angliškai "heit"), ištartas su neįtikėtinu įtūžiu: "neapykanta"

    Viskas moters veide demonstravo gryną, neatskiestą neapykantą. Niekada savo gyvenime nemačiau tokios neapykantos kažkieno akyse.

    Demono atsakymo vikrumas mane nustebino. Nežinojau, ką daryti toliau. Tačiau nusprendžiau vadovautis instrukcijomis, kurias Jėzus davė Savo mokiniams.

    "Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu", aš įsakiau, "tu neapykantos dvasia, išeik iš moters"

    Įžūlus balsas, visiškai nepanašus į Esteros, atsakė, "Tai mano namai. Aš gyvenau čia 35 metus. Ir aš neišeisiu."

    Spontaniškai prisiminiau ištrauką iš Biblijos, kai išėjusi iš žmogaus dvasia sako, "grįšiu į savo namus iš kur išėjau" ( Mat 12:44) Taigi demono požiūris į Esterą, kaip "mano namai" yra pagal Raštą.

    Turėdamas tai uomenyje, pasakiau demonui, "Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, tu privalai išeiti."

    Demonas ir toliau man nepakluso, o aš toliau jam sakiau, "Viešpaties Jėzaus Kristaus vardu, tu eini lauk"

    Tai buvo realus valingas konfliktas. Atrodė, kad aš turėjau palaipsniui, žingsnis po žingsnio nugalėti demoną. Kiekvienas žingsnis užimdavo tam tikrą laiką. Bet kuo daugiau naudojau Raštą ir Jėzaus vardą, tuo daugiau laimėdavau valdžios prieš demoną. Pagaliau demonas pradėjo su manimi derėtis. "Jei aš išeisiu", tai pasakė, "aš sugrįšiu". Aš paskiau,"Ne, tu išeisi ir nesugrįši."

    "Jei ir išeisiu, mano broliai yra čia ir jie ją užmuš." Aš pasakiau, "tu išeisi pirmas o tavo broliai išeis paskui tave." Tuo pat metu supratau, kad gavau naudingą informaciją. Paaiškėjo, kad ten buvo daugiau negu vienas demonas.

    Tada demonas pasakė, "net jei mes išeisime iš jos, mes turim jos dukrą." Aš paskiau, "Ne, jūs išeisite iš Esteros pirmiausiai, o po to išeisite iš jos dukros." Aš nežinojau, kad Estera turi dukrą, bet elgiausi pagal paprastą principą: Nesvarbu, ką paskytų demonas, aš sakiau priešingai.

    Nuo tada, demonas pakeitė taktiką. Be jokio perspėjimo Esteros rankos pakilo, įsikibo į kaklą ir pradėjo smaugti save, savo pačios rankomis. Jos veidas pasidarė violetinis o akys pradėjo išsišokti iš vietos. Džonas Folkneris, kuris buvo aukštesnis ir sunkesnis negu aš, prisijungė prie manęs ir mes kartu, bendromis jėgomis, galiausiai sugebėjome atitraukti Esteros rankas nuo jos kaklo. Jos jėga buvo antgamtinė.

    Tada grįžau prie savo kovos su demonu. Pajutau didžiulį slėgį pilvo viduje, kaip pripūstą balioną, kuris rodos spaudė demoną Esteroje. Staiga, šnypščiantis garsas išėjo iš Esteros burnos. Jos galva nusviro į priekį ir kūnas atsipalaidavo. Tuo pat metu "balionas" mano viduje atsileido. Žinojau, kad demonas išėjo.

    Greitai Estera vėl įsitempė ir "balionas" mano viduje prisipūtė. Supratau, kad susidūriau su vienu, iš demono vadinamų "brolių".

    Vėl praėjau tokią pačią procedūrą su sekančiu demonu, kuris vadino save "baimė". Po sekančios kovos tai išėjo taip pat. Estera vėl atsipalaidavo o "balionas" mano viduje išsileido. Pavargęs aš atsitraukiau, o kitas tęsė toliau, laikydamasis panašios procedūros, kurią nustačiau.

    Iki kova buvo baigta, beveik kiekvienas buvusis dalyvavo. Visa tai užėmė apie penkias valandas.

    Po baimės sekantys demonai, kurie save pristatė ir išėjo buvo išdidumas, pavydas ir savigaila. Taigi savigaila gali būti demonas! Pasakiau sau pačiam. Pradėjau suprasti, kodėl kai kuriems žmonėms, rodos niekad nesiseka išlaikyti pozityvaus, biblijinio požiūrio, sunkiose situacijose. Faktiškai, visas šis procesas pradėjo atverti naują langą, pro kurį nuo to laiko pradėjau žvelgti į žmonių elgesį ir juos motyvuojančias jėgas.

    Sekantis demonas, kuris išėjo, pavadino save neištikimybė. Supratau, kad tai yra dvasinė jėga, kuri verčia vedusią moterį - tikriausiai vedusį vyrą taip pat - seksualiam amoralumui.

    Sekantis demonas, kuris save pavadino, buvo mirtis. Iš pradžių buvau skeptiškas. Aš visada mirtimi laikiau grynai fizinę būseną. Taigi mirtis gali būti asmuo! Ar tai gali būti taip pat demonas?

    Suintriguotas, aš pasakiau tai mirties dvasiai, "Kada įėjai į šią moterį?"

    "Maždaug prieš tris su puse metų", tai atsakė, "kai ji vos nemirė ant operacinio stalo."

    Kai galiausiai mirties dvasia išėjo, Estera buvo ištiesta ant savo nugaros, ant grindų. Jos oda buvo vaškinė ir šalta, jos veidas kaip mirties kaukė. Nebuvo jokios spalvos žymės joje. Jei kas nors tuo metu būtų įėjęs į kambarį, nuspręstų, kad ant grindų guli mirusi moteris.

    Aš prisiminiau atvejį, kada Jėzus išlaisvino berniuką iš nebylios ir kurčios dvasios, "o jis liko tarsi negyvas, ir daugelis sakė: 'jis mirė'. Bet Jėzus paėmė jį už rankos, pakėlė, ir šis atsistojo." (Mk 9: 26-27).

    Estera gulėjo apie dešimt minučių, po to pakėlė rankas ir pradėjo šlovinti Viešpatį, ir kalbėti kalbomis. Galiausiai, jos jėgos sugrįžo ir ji atsistojo. Maždaug už pusvaladžio mes ją grąžinome Pastoriui Vadsonui, kuris ją pasodino į mašiną ir nuvežė namo. Lidija ir aš sugrįžome į namus, kur mūsų laukė Folkneriai. Mes nustebę žiūrėjome vieni į kitus. Tada kažkas pasakė "išgerkim puodelį kavos!"

    Kai tai aptarėme, visi mes buvome sujaudinti. Pirmą kartą mes matėme dramatišką, realią, antgamtišką demonstraciją Jėzaus valdžios, duotos mums virš demonų."

   Čia buvo pacituota trumpa ištrauka iš Dereko Princo knygos "Jie išvarinės demonus". Tai tikrai naudinga ir tinkama knyga tiems, kurie nori išsivaduoti iš demoniškų gniaužtų ir išlaikyti laisvę nuo jų. Taip pat ji tinkama tiems, kurie norėtų padėti kitiems gauti išlaisvinimą.

   Noriu priminti, kad Jėzus pilnai sumokėjo už mūsų išgelbėjimą mirdamas ant Golgotos kryžiaus už mus ir prisikeldamas trečią dieną iš mirties. Jis yra amžinai gyvas, kad girdėtų mūsų maldas.

Ir "kiekvienas, kuris šauksis Viešpaties vardo, bus išlaisvintas" (Joel 2, 32)

Pastorius

Gintautas Tautkus