Orui vis
šylant užsikrečiame vasariška nuotaika, planuojame keliones, dažniau
ištrūkstame į gamtą, tad daugelis tikrai pelnytai vasarą vadina savo
mėgstamiausiu metų laiku. O ar viską žinote apie savo mylimąją vasarą?
Paskaitykite šiek tiek įdomių ir smagių faktų.
Vasaros
mėnesiai turi ir labai įdomius liaudiškus pavadinimus. Birželis - Beržė,
Jaunis, Mėšlinis, Sėtinis, Visjavis. Liepa - Šienapjūtis, Griežlinis,
Putpelinis, Medunešis, Ungurinis, Šaminis. Rugpjūtis - Pjūtė, Šilinis,
Grikinis, Drevinis, Degėsis, Paukštlėkis.
Lotyniškieji
vasaros mėnesių pavadinimai turi įdomias atsiradimo istorijas - Birželis (lot.
Iunius) kilęs iš deivės Junonos vardo; Liepai (lot. Iulius) Julijaus Cezario
garbei vardą suteikė Markas Aurelijus; Rugpjūtis (lot. Augustus) pavadintas
Cezario sūnėno Augusto garbei.
Iki pat XIX
amžiaus pradžios mokiniai neturėjo vasaros atostogų. Atostogos mokiniams buvo
skiriamos priklausomai nuo to, kur buvo mokykla - miestiečiai atostogaudavo
kiekvieną metų ketvirtį, bet kiek trumpiau nei kaimiečiai, kurių mokyklinės
atostogos buvo pavasarį ir rudenį, t.y. tada, kai buvo daugiau darbo sodinant
ar renkant derlių.
Karštą
vasarą Eifelio bokštas būna net 15 cm aukštesnis. Taip nutinka dėl metalo
plėtimosi karštyje.
Pagonys
turėjo tradiciją vestuves kelti vasarą, per pilnatį. Tradiciškai buvo geriamas
midus - būtent iš čia kilo medaus mėnesio pavadinimas.
Šaldytų
sulčių ledus 1905-aisiais sugalvojo 11-metis berniukas Frankas Eppersonas.
Anuomet buvo populiarūs vandeniui vaisinį skonį suteikiantys milteliai, vaikas
pasigamino stiklinę tokio gėrimo, joje paliko pagaliuką, kuriuo maišė ir
neišgėręs paliko namų kieme. Gėrimas pernakt ir virto šaldytų sulčių ledais.
Frankas savo vaikiško užmaršumo sukurtą vasaros skanėstą patentavo
1924-aisiais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą