Популярные сообщения

2014 m. balandžio 18 d., penktadienis

Pascha - dvasisnė emigracija

  Šių metų balandžio 20 d. švęsime Paschą. Tai diena, kai Jėzus prisikėlė iš mirties už mus. Ir mums Krikščionims tai pagrindinė šventės prasmė. Tradicija tai vadina vėlykomis.
    Kai aš buvau mažas, prisimenu kaip dažydavau kiaušinius ir ridendavau su kaimo vaikais kieme. Dar ir kelioms dienoms praėjus valgydavome dažais nuspalvintus kiaušinius...Tikrai nemažą įtaką mūsų gyvenimui turi tradicijos, kurios skiepijamos nuo vaikystės...   Niekada ir nepagalvojau, kad kada nors sužinosiu, kokia vėlykų ar tikriau Paschos prasmė, ir kuo ji taip svarbi man, ir kiekvienam žmogui.

    Taigi visų pirma, tai neturi nieko bendro su kiaušiniais ir kitomis liaudiškomis, ar tiesiog pagoniškomis tradicijomis. Angliškas žodžio Pascha vertimas labai artimas originaliai prasmei - passover - pass  over - pažodžiui būtų pereiti, pervažiuoti, peršokti. Maždaug tokias reikšmes, galima būtų atrasti studijuojant originalią Hebraiško žodžio prasmę. Pascha - tai perėjimas iš vergystės į laisvę. Pascha - tai perėjimas iš mirties į gyvenimą.  Pascha - tai emigracija. Dar tiksliau - tai dvasinė imigracija. Tai aktualu šiandien ir tau ir man.
    Dievo išgelbėjimo planas žmonijai įdomus ir platus. O Pascha - labai svarbi šio išgelbėjimo dalis. Du svarbūs įvykiai, kurie buvo įvykę istorijos bėgyje, paaiškina šių švenčių prasmę. Pirmas, tai Izraelio išėjimas iš Egipto. Ir antras, tai Jėzaus nukryžiavimas, palaidojimas ir prisikėlimas iš numirusių. Abu įvykiai atitinka laiką, kada Dievo tauta turi pasirodyti Jo akivaizdoje.
  Paschos šąknys tai įvykis, kada Dievas išvedė savo tautą - Izraelį iš Egipto vergystės. Keturis šimtus trisdešimt metų Izraelis gyveno Egipte. Ir nors Juozapas - Izraelio sūnus (Kristaus įvaizdis) išgelbėjo tuometinį Egiptą, o ir visą pasaulį iš bado, greitai pasimiršo jo nuopelnai ir atėjęs kitas faraonas, pradėjo spausti Izraelitus. Galiausiai jie pradėjo vergauti ir būti engiami. Negana to, laikmečiu kai gimė Mozė, Egipto faraono nurodymu, buvo žudomi Izraelitų naujagimiai... Tačiau Mozė ne tik išliko gyvas, bet ir buvo išaugintas, ir išauklėtas, kaip faraono sūnus. Per jį Dievas išvedė Savo tautą iš Egipto vergijos.
    Kai buvau jaunas, labai domėjausi visokiais antgamtiniais dalykais ir ieškojau įvairiausių būdų, kaip tai patenkinti... Bandydavau nueiti į ekstrasencų ar hipnotizuotojų pasirodymus ir labai džiaugdavausi pamatyti, ką nors netikėto. Tačiau niekaip neveikdavo man tie magų testai ar triukai... Net ir nepagalvojau, kad tie iliuzionistai...pavojingi..., kaip Janas ir Jambras, kurie priešinosi Mozei, priešinosi tiesai (2 Tes 3, 8).  Janas ir Jambras - tai faraono burtininkai. Kada Mozė numetė savo lazdą ant žemės, ji pavirto į gyvatę. Egipto burtininkai padarė tą patį ir jų lazdos pavirto į gyvates...Tačiau Mozės gyvatė prarijo anas dvi... Taip prasidėjo stebuklai Egipte, prieš išvedant Izraelitus į laisvę. Po ketvirto stebuklo, Egipto "žyniai tarė faraonui: Tai Dievo pirštas! Bet faraono širdis buvo užkietinta ir jis neklausė jų, kaip Viešpats buvo sakęs". (Iš 8, 19) Tų stebuklų vis didėjančia tvarka suskaičiau 10 ir apie juos galima paskaityti Išėjimo knygoje (Iš 7 - 11 skyriai). Po to įvyko sekantis, vienuoliktas, kuris ir kalba apie Paschą. Dievas liepė savo tautai įvykdyti tam tikrą procedūrą. Avinėlio "krauju patepkite abi durų staktas ir skersinį tų namų, kuriuose valgysite avinėlį...O kraujas ant namų bus ženklas, kur jūs gyvenate. Pamatęs kraują, aplenksiu jus, kad Egipto šalies bausmė nepaliestų jūsų...nė vienas iš jūsų teneišeina iki ryto iš namų!" (Iš 12, 7.13.23) Avinėliui "neleidžiama sulaužyti jokio kaulo"(Iš 12, 46). Ne tik avinėlio kraujas ant durų buvo  apsauga Izraelitams, bet ir paklusnumas. Jei būtų išėję iš namų, jie būtų taip pat neapsaugoti, kaip ir Egipto gyventojai. Panašiai galėtų nutikti ir savavališkam kareiviui, kuris neklauso kapitono komandos...
    Po šio paskutinio stebuklo Egipte, kai Viešpats "išžudė visus pirmagymius, žmones ir gyvulius; ir visiems Egipto dievams" įvykdė teismą, ne tik faraonas išleido Izraelitus, bet ir visi egiptiečiai ragino juos išeiti.
    Avinėlio kraujas ant namų durų ir Viešpaties instrukcijų vykdymas, tapo išgelbėjimu Izraelitams ir jų išėjimo iš Egipto vergijos esmė. Tikrasis Dievo Avinėlis - Jėzus Kristus yra šiandien mūsų išėjimo iš vergystės esmė. Kaip tada buvo pralietas avinėlio kraujas ir juo paženklintos namų durys, taip šiandien pralietas Avinėlio kraujas - vienintelė tobula auka - ir juo paženklintas Golgotos Kryžius yra tau ir man durys į laisvę, gyvenimą ir amžinybę.
    Jėzaus mirtis ant kryžiaus ir prisikėlimas ir laike, ir prasme tiksliai atitinka Paschą. Kaip Paschos avinėlio kaulai nelaužomi, taip ir Jėzaus kaulai nebuvo sulaužyti. Kaip niekas negalėjo išeiti iš namų Egipte, taip ir tuoj po Jėzaus nukryžiavimo buvo šabas. Ir šiandien tie, kurių vardai Avinėlio krauju įrašyti Gyvenimo knygoje, taip pat turi imti savo kryžių ir sekti Jėzumi (vykdyti Dievo valią), kad įeitų į Jėzaus prisikėlimo šlovę - amžinąjį gyvenimą. "Ne kiekvienas, kuris man sako: Viešpatie, Viešpatie, įeis į dangaus karalystę, bet tas, kuris vykdo valią, mano Tėvo, kuris yra danguje."  (Mat  7, 21)
    Mane stebina, kaip įmanoma, pamačius tiek stebuklų, dar bandyti vytis Izraelitus su armija, kad juos naikinti. Tačiau būtent taip pasielgė faraonas. Jis surinko Egipto armiją ir vijosi žydus iki Raudonosios jūros. Tačiau žydai perėjo "sausu jūros dugnu; vanduo jiems buvo siena iš dešinės ir kairės" (Iš 14, 22). O Egipto armija joje nuskendo. Tai stipri pamoka tiems, kurie šiandien norėtų kariauti prieš Dievo tautą.
    Paskutiniais laikais, kurie jau čia, žmonija matys panašių ženklų ir stebūklų, kurie vyko tada Egipte. Skirtumas bus toks, kad dabartinis "Egiptas" - ne Afrikos kontinento dalis, bet visas šiuolaikinis pasaulis su ateinančiu Antikristu (Faraonu) priešakyje.
    Gera naujiena yra tai, kad mes galime tapti Dievo tautos dalimi ir išeiti iš "faraono" nelaisvės.
    Yra tokių, kurie surišti ligomis ar  nelaimėmis, alkoholiu ar narkotikais, pornografija, neištikimybe ir šeimos griuvimu; arba tiesiog "pamiršo", kokios jie lyties... Yra ir tokių, kuriems nebesinori gyventi! Tikrai "faraonas" pavergęs daugelį ir sukaustęs įvairiaiausiais pančiais, tačiau Jėzus atėjo, kad išlaisvintų mus. Jis yra durys ir kelias į tikrąją laisvę. Jei tada, kai Jėzus vaikščiojo žeme, Jo žodžiai Nikodemui apie atgimimą iš naujo buvo aktualūs, tai šiandien juo labiau... Tai kelio pradžia. Jėzus Kristus turi galią duoti mums visiškai naują prigimtį.  "Juk visiems, kurie Jį priėmė, Jis davė galią tapti Dievo vaikais..." (Jn , 12)
    Kai aš atgimiau iš naujo, mano gyvenime įvyko daug pasikeitimų. Vieni iš karto, kiti vyko palaipsniui. Tačiau be šios patirties Biblija - Dievo žodis man buvo nesuprantami ir neprieinami. Prieš 24 metus šaukiausi Viešpaties prie mirties patalo. Ir nors Šėtonas, man jau buvo parašęs mirties nuosprendį tada, štai šiandien esu gyvas ir galiu dalintis su tavimi šia gerąja naujiena. Yra naujas gyvenimas Kristuje. Tas gyvenimas prasideda čia žemėje ir tęsis visą amžinybę su Viešpačiu ir jo tauta.   
   Pascha - dvasinė imigracija. Ji prasideda su malda iš mūsų atgailaujančios širdies.
    Ir "kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas"
                                                                      (Rom 10, 13)

Pastorius

Gintautas Tautkus     

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą