Популярные сообщения

2014 m. balandžio 18 d., penktadienis

APIE TELEVIZIJOS POVEIKĮ: VAIKAS + TELEVIZORIUS = ?

Kaip tėvams susigaudyti, kada, kiek ir kaip savo vaikams duoti tų patrauklių ir viliojančių „TV saldainiukų" ir kuo juos pakeisti, siekiant išvengti nepageidaujamo šalutinio poveikio? Kaip paaiškinti savo susiraukusiai atžalai, kad televizoriaus žiūrėjimas - ne pats geriausias laisvalaikio praleidimo būdas. Ir, iš viso, nuo ko pradėti?

Kaip vaikai pakliūna į TV spąstus?
 Augančiam vaikui yra svarbu pažinti jį supantį pasaulį. Vedinas įgimto smalsumo, jis tarsi kempinė sugeria bet kokią iš aplinkos gaunamą informaciją. Vaikas dar nėra išsiugdęs gebėjimo analizuoti ir atsirinkti, kas svarbu, o kas nereikalinga. Jam tinka viskas, kas sugeba patraukti dėmesį. Be to vaikas turi begalę laiko. Jam nereikia eiti į darbą, rūpintis šeima, netgi savimi nereikia rūpintis, nes tai už jį padaro tėvai. Vienintelis rūpestis - ką veikti. Viskas taip greitai atsibosta. Žaislai ir aktyvi veikla įdomūs, kai šalia yra žaidimų draugas, be to tam reikia įdėti pastangų, būti aktyviam.
Televizorius iš pirmo žvilgsnio atrodo puiki išeitis. Jis visuomet šalia, yra patrauklus, suteikiantis begalę informacijos, jį žiūrėti nereikia jokių pastangų. Televizorius nepasakys: „Neturiu laiko, man jau reikia bėgti į darbą." Be to, ekrane vaizduojama realybė kartais būna kur kas patrauklesnė, nei ta, kurioje gyvena vaikas.
Mokslininkai pastebėjo, kad žiūrint televizorių jau po 30 sek. žmogaus smegenų veiklos aktyvumas sulėtėja, ima dominuoti letarginės alfa bangos, pasiekiamas tam tikras atsipalaidavimas. Beta bangų, reikalingų budrumui ir mąstymui, gerokai sumažėja. Patenkame į savotišką hipnotinę būseną, todėl žiūrime televizorių netgi tada, kai nieko įdomaus jis nerodo. Taip televizorius tampa spąstais - viliojančiais, įtraukiančiais ir nepaleidžiančiais.
Televizija - piktoji pamotė
Jei auginate vaikus, turbūt sutiksite, jog tai nelengvas ir labai atsakingas užsiėmimas. Kasdien tenka spręsti begalę problemų, kurių dauguma - buitinės. Kaip nuvesti vaiką į darželį, ką išvirti pietums, laiku pakeisti sauskelnes, apsilankyti pas gydydoją, ir, aišku, tas nuolatinis mažylio klausimas: „Ką man veikti?" Be viso šito, dar turime kalnus asmeninių problemų, rūpesčių, norų, išgyvenimų, su kuriais reikia kasdien tvarkytis. Žinoma, dažnai viskam pritrūksta laiko. Tuomet ieškome, kas mus pakeistų, pabūtų su vaiku, kol tvarkysime savo reikalus ar tiesiog ilsėsimės. Čia ir vėl mums į pagalbą ateina televizorius. Jis visuomet šalia, jo nereikia prašyti: „Pažiūrėk mano sūnų kol aš būsiu užsiėmęs", ir jis tau niekada neatsakys: „O, ne, aš turiu kitų planų..."

Na, o vaikas dažniausiai mielai priima tokį mamos pakaitalą, nurimsta, ir problema, atrodo, lengvai išspręsta. Tai sukelia norą pasinaudoti „televizine aukle" ir kitą kartą, ir dar kitą. Svarbių priežasčių atsiranda kasdien. Ir štai mūsų vaikas ir televizorius neišskiriami draugai. Mažylis jau pats reikalauja televizoriaus, kitkas jam neįdomu. Nepastebimai prie televizoriaus praleidžiamas laikas ilgėja, pakeisdamas vaikui bendravimą su tėvais ir bendraamžiais, aktyvius žaidimus gryname ore ar vaizduotę lavinančią kūrybinę veiklą, pakeisdamas realų gyvenimą į spalvotą, bet netikrą pasaką.
Televizijos poveikis vaiko sveikatai
Štai ką apie besaikį televizoriaus žiūrėjimą mano gydytojai, psichologai ir pedagogai.
Poveikis smegenų vystymuisi
Amerikos pediatrų asociacija rekomenduoja neleisti žiūrėti televizoriaus mažesniems nei 2 metų vaikams, nes tai gali neigiamai veikti jų smegenų vystymąsi, kas atsiliepia vyresniame amžiuje: tai prastesni pasiekimai mokykloje, miego sutrikimai, hiperaktyvus ir destruktyvus elgesys.
Vaikams, dažnai žiūrintiems į dvimatį ekraną, atrofuojasi erdvės suvokimo ir apskritai pastabumo įgūdžiai. Mokslų daktaro F. J. Zimmermano JAV atlikti ilgalaikiai tyrimai parodė, jog televizoriaus žiūrėjimas iki 3 metų neigiamai paveikė vaikų intelektą, tačiau 3-6 m. vaikams šis poveikis nebuvo pastebėtas, o kai kuriais atvejais netgi buvo teigiamas.
Yra mokslininkų, kurie TV žiūrėjimo būseną vertina kaip „atvirą pasąmonę": žiūrėdami TV, mes suvokiame informaciją, tačiau esame mažiau arba visai nepajėgūs jos vertinti kritiškai. Tyrimais įrodyta, kad daugiau nei 20 valandų per savaitę TV žiūrinčių žmonių smegenyse ima dominuoti dešinysis smegenų pusrutulis, o kairysis tuo tarpu silpsta - pastebimas ženklus žodinio kūrybingumo sumažėjimas.
Poveikis socialiniam vystymuisi
Pakeisdama realų bendravimą su tėvais ir bendraamžiais televizija neigiamai veikia vaiko bendravimo įgūdžių raidą, iškreipia socialinių vaidmenų suvokimą. Stebėdami smurto scenas vaikai vis dažniau agresyviai elgiasi ir kasdieniniame gyvenime. Amerikos psichologų asociacija paskelbė, kad yra aiškus prievartos aktų žiūrėjimo per TV ir vaikų agresijos ryšys. Smurto reakcija kyla dėl kelių veiksnių sąveikos: sužadinimo, kuris patiriamas stebint smurtą, minčių slopinimo ir smurtinio elgesio mėgdžiojimo. Be to, jaunuolius domina tik matomas vaizdas, jie dar nesugeba analizuoti, įsigilinti į stebimo elgesio priežastis ir pasekmes.
JAV psichologo E. Damersteino teigimu, bloga linkintis psichologas tikriausiai nerastų geresnio būdo, kuris taip padėtų ugdyti žmonių abejingumą žiaurumui, kaip įvairių smurto vaizdų - muštynių, žudynių - rodymas.
Švedų psichologė Inga Seneson, ilgą laiką stebėjusi 200 vaikų nuo 6 iki 16 metų amžiaus, teigia, kad vaikai, įpratę žiūrėti siaubo filmus, detektyvus, yra agresyvesni negu jų bendraamžiai: vis sudėtingesni tampa mažųjų santykiai su tėvais, draugais, mokytojais. Vaikai vis labiau linkę į nepaaiškinamą pyktį, priešiškumą, įtūžį, neapykantą sau ir kitiems.
Poveikis sveikatai
Ilgalaikis televizoriaus žiūrėjimas neigiamai veikia ne tik psichinę, bet ir fizinę vaiko sveikatą. Žiūrėdami reklamas vaikai gauna daug vienpusiškos informacijos apie mitybą, dėl to formuojasi nesveiki valgymo įpročiai ir su tuo susijusios antsvorio, virškinimo problemos. Antsvoris atsiranda ir dėl to, kad vaikas didesnę laiko dalį būna pasyvus, o žiūrėdamas įdomų filmą nekontroliuojamai kemša į save viską, kas papuola, nejausdamas nei alkio, nei sotumo jausmo. Taip sutrikdomi naturalūs organizmo ritmai ir formuojasi žalingi valgymo įpročiai.
Be to, žiūrint televizorių, organizmo medžiagų apykaita sulėtėja, taigi sudeginama mažiau kalorijų nei tiesiog sėdint ir nieko neveikiant, teigia Mičigano universiteto mokslininkai. Gydytojai okulistai įspėja, kad nuo gimimo iki 10-12 metų auga regos organai, sparčiai formuojasi atskiros regos funkcijos. Todėl besaikis televizoriaus žiūrėjimas gali lemti vaiko regos sutrikimus. Panašiai, ilgalaikis sėdėjimas prie televizoriaus riboja vaiko fizinį aktyvumą, todėl susilpnėja jo raumenys, stabdoma judesių raida, smegenys gauna mažiau deguonies, o vaikai auga pasyvūs, irzlūs ir fiziškai silpni.
Kaip išsigelbėti?
Riboti TV laiką
Ikimokyklinio amžiaus vaikams gydytojai okulistai rekomenduoja televizorių žiūrėti iš ne mažesnio kaip 3 metrų atstumo, ne ilgiau kaip 1 val. per dieną ir ne dažniau kaip 2-3 kartus per savaitę. Amerikos pediatrų asociacija rekomenduoja visai neleisti žiūrėti televizoriaus mažyliams iki 2 m. amžiaus.
Valdorfo pedagogika teigia, kad televizijos neigiamą poveikį vaiko žaidimui ir asmenybei galima neutralizuoti vieninteliu būdu - vaikams iki 7 metų amžiaus visiškai neleisti žiūrėti televizoriaus. Įvairių požiūrių ir rekomendacijų yra daug ir jos nėra vienodos. Kaip susigaudyti, kuri yra teisingiausia? Svarbiausia, ką turėtumėte žinoti: vaikai priims jūsų nustatytas taisykles, jei jos bus aiškios, pastovios, taikomos nuo mažens, ir, žinoma, jei patys išjungsite televizorių, taip parodydami savo mažyliui, jog gyvenime yra svarbesnių dalykų, pvz., nuoširdus pokalbis su savo vaiku.
Kada TV ugdo?
 Pasidomėkite japonų animatoriaus Hayao Miyazaki filmukais. Juose daug grožio, fantazijos, atkreipiamas dėmesys į žmogiškųjų vertybių ugdymą. Ieškokite filmų apie gamtą, pasaulio stebuklus ir įdomybes arba fantastinių filmų, žadinančių vaiko vaizduotę, taip pat filmų, kurių herojai demonstruoja drąsą, bet ne žiaurumą, yra atkaklūs bet ne siekiantys tikslo bet kokia kaina, yra daugiau panašūs į žmones, o ne į keistas mašinas, padedančias be tikslo naikinti visą pasaulį. Jei peržiūrėtas filmas jūsų vaiką įkvepia, paskatina domėtis supančiu pasauliu, pradžiugina, jums yra apie ką pasikalbėti po to, vadinasi prie televizoriaus praleistas laikas nenuėjo veltui. Tada galite išjungti savo spalvotąjį pagalbininką ir apsidairyti, ką naudingo nuveikus čia ir dabar.
Grėsminga statistika

Visame pasaulyje atlikta tūkstančiai tyrimų bandant išsiaiškinti, kaip nuolatinis TV žiūrėjimas veikia vaikų miegą, svorį, pasiekimus mokykloje, elgesį, regėjimą, emocijas ir t. t. Deja, daugumos tyrėjų nuomonė nėra džiuginanti.
Lietuvoje 25 % vaikų TV žiūri 4 ir daugiau val. per dieną, 46,6 % - 3 val., 18,9 % - daugiau negu 1 val., 7,4 % ne daugiau kaip 1 val. Ir tik 2,1 % visai nežiūri TV. TNS Gallup duomenimis, 4-14 metų Lietuvos vaikai prie televizoriaus praleidžia bent 2,5 val. per dieną.

JAV 90 % šešiamečių žiūri TV ar žaidžia kompiuteriu vidutiniškai 2 val., o 8-18 m. - apie 4 val. kasdien, 32 % namuose televizorius yra įjungtas nuolat, 68 % 8-18 m. vaikų ir paauglių turi televizorių savo miegamajame. Palyginti: paprastam tėvų pokalbiui su vaikais lieka tik 3,5 minutės... per savaitę! Vidutinis amerikietis iki pensijos išvysta daugiau nei 2 milijonus reklamų, net amerikietis vaikas pamato bent 20 000 reklaminių siužetų per metus (daugiausia - maisto produktų ir „greito maisto" užeigų reklamos). Tik pabaigęs pradinę mokyklą, jaunasis amerikietis per TV bus išvydęs 8 000 žmogžudysčių, o sulaukęs 18 m., bus išvydęs 200 000 prievartos aktų, teigia Kansaso universiteto mokslininkai Aletha Huston ir John Wight.
Šaltiniai:
Psichologė

AUŠRA ŠŪMAKARIENĖ

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą